Dictionary of the Lithuanian Language.
išgaračyti — ×išgarãčyti tr. išaušinti, išpūsti: Vėjas išgarãčijo visą gryčią Sb. Vėjas išgarãčijo mano agurkus Pl. garačyti; išgaračyti; nugaračyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaravimas — išgarãvimas sm. (1) 1. → išgaruoti 1: Supurentas nuskustų ražienų paviršius sulaiko drėgmės išgaravimą sp. | refl.: Amoniako išsigaravimą sulaiko gipsas rš. 2. refl. → išgaruoti 3 (refl): Pribaigė kiaulę, nelaukę išsigarãvimo, ale mėsos vis… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaruoti — intr. 1. išeiti garui, kvapui: Kvapas išgarãvęs K. Neužkišiau buteliuko, ir išgarãvo Jnšk. | refl.: Atkišk bačką, alus išsigaruos Ds. Gira neišsigaruoja (nenustalbsta) Vlkv. 2. prk. dingti, išnykti: Petrui iš nustebimo visos mintys iš galvos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaravimas — išgarãvimas dkt. Mãžas lakių̃jų orgãninių junginių̃ kiẽkio išgarãvimas į orą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
geiba — geibà scom. (4) Š, geiba (1) BŽ126 nugeibęs, paliegęs žmogus ar gyvulys, dvasna, išgara: Kad nevalgai, užtai toks geibà Nm. Sudžiūvus kaip geibà ta mergučė Snt. Tėvai sudžiūvę, tai ir vaikai toki geĩbos – kaulai ir skūra Grš. Kur dėsi tokį… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaris — sm. žr. išgara 1: Ir pro drabužius turi kūno išgariai išeiti Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
išnykėlis — išnỹkėlis, ė smob. (1) Š, BŽ598 kas vos gyvas; dvėsla, dvasna, išgara:; Toks išnỹkėlis vaikas: nieko nevalgo, nesibovija Ds. Išnykėlis vaikutis, žinoma, jai negalėjo būti apsauga rš. ║ kas labai lėtas, gležnas: Merga išnykėlė Ds. Toks jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
